Krekenavos bazilikoje rasite 15 informacinių taškų – 14 bazilikos viduje ir 1 šventoriuje.
Prie lankytinų objektų esančius QR kodus galite nuskenuoti telefonu ir sužinoti daugiau apie bazilikos istoriją, interjerą, meno kūrinius, sakralinius ženklus bei su jais susijusius žmones.
Virtualaus gido informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. Žemiau galite susipažinti su visais virtualaus gido objektais ir jų aprašymais.
1. BAZILIKOS FASADAS IR BENDROJI INFORMACIJA
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažoji bazilika. Pirmoji medinė bažnyčia Krekenavoje pastatyta 1484 m. Dabartinė bažnyčia yra trečioji šioje vietoje. Ji pastatyta 1901 m. pagal architekto Justino Golinevičiaus projektą. Bazilikos fasadą išryškina du 56 metrų aukščio bokštai, o stogą puošia 13 bokštelių.
Pastačius bažnyčią, klebono Pranciškaus Žukausko rūpesčiu buvo užsakytos fasado skulptūros. Virš centrinių durų yra Jėzaus, Gerojo Ganytojo, bareljefas su bažnyčios mecenato Jurgio Šleivės šeima. Abipus centrinių durų stovi apaštalo Šv. Petro ir evangelisto Šv. Mato skulptūros.
Tarp bažnyčios bokštų įkomponuota Švč. Mergelės Marijos Karalienės su Kūdikėliu Jėzumi skulptūra, iškalta iš smiltainio. Jos autorius – Varšuvos skulptorius Ipolitas Marčevskis. Ši Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra Aukštaitijos regione yra išskirtinė, todėl neatsitiktinai vadinama Aukštaitijos Karaliene. Skulptūros apačioje lenkų kalba įrašyti pirmieji maldos „Tavo apgynimo šaukiamės“ žodžiai.
Edukacinių programų užsakymo tvarka
2. PAMINKLAS 1863 m. SUKILIMUI ATMINTI
2013 m., minint 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, Krekenavos bazilikos šventoriuje pastatytas tautodailininko Adžio Teresiaus sukurtas „Jėzaus Nazariečio“ koplytstulpis. Jį pašventino koplytstulpio aukotojas vyskupas Jonas Kauneckas.
Paminklas skirtas vienam iš 1863 m. sukilimo vadų – buvusiam Krekenavos parapijos vikarui kun. Antanui Mackevičiui – atminti.
3. KRYŽIUS IR DIEVO TARNAI
Kryžius su XVI a. Nukryžiuotojo Kristaus skulptūra ir sidabriniu kančios vainiku – votu, paliktu kaip padėkos ženklas. Kūrinio autorius nežinomas. Manoma, kad kryžius galėjo būti atkeliavęs iš vienuolyno, kadaise buvusio dabartinių Krekenavos kapinių teritorijoje.
2020 m. tapytų paveikslų autorė – Aušra Ratkevičienė. Juos padovanojo Čikagos Šv. Kazimiero seserų vienuolija.
Paveiksluose vaizduojami:
-
Garbingoji Dievo tarnaitė sesuo Marija Kazimiera Kaupaitė (1880–1940) – Šv. Kazimiero seserų vienuolijos steigėja, lietuvybės ir tikėjimo puoselėtoja JAV lietuvių išeivijoje, prisidėjusi prie Lietuvos švietimo sistemos kūrimo. Kilusi iš Ramygalos parapijos.
-
Dievo tarnas kunigas kankinys Alfonsas Lipniūnas (1905–1945) – pamokslininkas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys.
4. TRIUMFO – ALTORIAUS ARKA
Virš centrinio altoriaus įkomponuotas mažosios bazilikos herbas su lotynišku užrašu: „Mergelės Marijos Dangun Ėmimo mažoji bazilika. 2011 Viešpaties metai.“
Pagrindiniai presbiterijos liturginiai baldai – altorius, arba aukos stalas, Dievo Žodžio stalas – ambona, ir vadovo kėdė. Visi trys sukurti iš trijų medžiagų, turinčių simbolinę prasmę: granitas žymi natūrą ir prigimtį, drožinėtas ąžuolas – Evangelijos žinią ir krikščioniško tikėjimo dovaną, o baltas marmuras – iš dangaus nusileidusią Dievo malonę.
Altoriaus priekinės dalies centre, ovale, simbolizuojančiame įsčias, vaizduojamas Velykų Avinėlis – Jėzus Kristus. Aplink jį išraižyti Eucharistijos simboliai – vynuogės ir kviečių varpos. Taip pat matomi gėlių žiedai ir žolynai, primenantys apaštalų rastą tuščią Dievo Motinos Marijos kapą, pilną žiedų. Rožių žiedų motyvai paimti iš Marijos paveikslo aptaisų.
Vidinėje altoriaus pusėje pavaizduotas erškėčių krūmas, Mozės degantis krūmas (Iš 3, 2–6) ir kančios vainiko šakos, tarp kurių – trys žydintys dagilio žiedai, taip pat simbolizuojantys Kristaus kančią.
Vadovo kėdė simbolizuoja valties vairininko vietą. Ant jos nugarėlės išraižytas stilizuotas žvejo tinklas, o centre – penki miežinės duonos kepalėliai ir dvi žuvys. Čia taip pat perteiktas Viešpaties kvietimas sėdinčiajam šioje vietoje: „Jūs duokite jiems valgyti“ (Mt 14, 13–21).
Altoriaus marmuro plokštė sveria apie 440 kg. Po ja saugomos Šv. Jono Pauliaus II kraujo bei kankinių Simforijano ir Blandinės relikvijos.
Ambonos, arba Dievo Žodžio stalo, šonų raižiniuose vaizduojamas Evangelijos pagal Matą palyginimas apie sėjėją (Mt 13, 1–23): „Sėjėjas išsirengė sėti. Vieni grūdai nukrito ant kelio...“
Presbiterijos baldų autorius – skulptorius Henrikas Ratautas.
5. STEBUKLINGASIS ŠVČ. M. MARIJOS, MALONIŲ VERSMĖS PAVEIKSLAS
Centrinis senasis ąžuolinis altorius ir vadinamoji „dangaus siena“, kaip ir visas bazilikos interjeras, buvo užsakyti ir pagaminti Aleksandro Zaborskio dirbtuvėje Šiauliuose. Tuo metu tai buvo didžiausia sakralinių reikmenų dirbtuvė Šiaurės Europoje. Altorių 1907 m. rugpjūčio 14 d. konsekravo vyskupas sufraganas Gasparas Cirtautas.
Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas, kurio dydis – 172 × 111 cm, nutapytas aliejiniais dažais ant pušies lentų ir užbaigtas arka. Jo pirmavaizdis – Romos popiežiškojoje Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje (Basilica Papale di Santa Maria Maggiore) saugoma Švč. Mergelės Marijos Snieginės ikona. Paveikslą fundavo arkidiakonas, Žemaičių vyskupijos kanauninkas Mykolas Povietrijus.
Paveikslas nuo seno garsėja prie jo besimeldžiantiems suteikiamomis dvasinėmis ir fizinėmis malonėmis. Pirmieji votai – padėkos ženklai – fiksuojami jau prieš maždaug 400 metų. Dalis votų vėliau buvo sulydyta ir panaudota paveikslo brangiojo metalo aptaisams, kurie siejami su XVI a. Vilniaus auksakalių darbu.
Nuo seno piligrimai, atvykę prie Krekenavos stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo prašyti jos užtarimo, Dievo pagalbos ir reikalingų malonių, aplink altorių apeina keliais.
6. DEŠINYSIS ALTORIUS
Viršutinėje altoriaus dalyje yra Šv. Jurgio, žemdirbių globėjo, paveikslas. Šonuose stovi Šv. Pranciškaus ir Šv. Dominyko skulptūros.
Altoriaus centre – Šv. Antano Paduviečio paveikslas. Jį puošia brangiojo metalo aptaisai, pagaminti iš suaukotų votų – padėkos ženklų už patirtas malones. Tai liudija apie nuo seno gyvą pamaldumą Šv. Antanui ir tikinčiųjų liudijimus apie jo užtarimu patirtas malones. Krekenava nuo seno garsėja ne tik Žolinės, bet ir Šv. Antano Paduviečio atlaidais.
Šiame altoriuje taip pat yra pakeliamas Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado paveikslas, tapytas ant drobės. Paveikslo apačioje, dešinėje pusėje, išlikęs autoriaus parašas: „1909 Antoni Przeslański“.
7. BAZILIKOS VITRAŽAI
Bazilikos presbiteriją puošia Stasio Ušinsko vitražai. Juose vaizduojami Šv. Kazimieras, vyskupas Mykolas Giedraitis, arkivyskupas Jurgis Matulaitis ir Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija.
Krekenavos bazilikos šoniniuose languose įrengti dailininko Vytauto Švarlio darbai – aštuoni figūriniai ir simboliniai vitražai. Kairėje pusėje vaizduojami Šv. popiežius Pijus XII ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, dešinėje – popiežius Benediktas XVI ir vyskupas Kazimieras Paltarokas.
Bazilikos Prisikėlimo koplyčią puošia didelis vitražas „Prisikėlimas“, sukurtas bažnyčios 100 metų jubiliejui.
8. KAIRYSIS ALTORIUS
Viršutinėje altoriaus dalyje yra Šv. Jono Pauliaus II paveikslas, nutapytas 2014 m. ant drobės. Jo autorė – Aušra Ratkevičienė.
Altoriaus šonuose stovi Šv. Kazimiero ir Šv. Juozapo skulptūros. Centre – Šv. Liudviko ir Zelijos Martenų šeimos paveikslas, nutapytas 2021 m. ant drobės. Paveikslo autorius – Egidijus Darulis. Altoriaus tabernakulyje saugomos Šv. Liudviko ir Zelijos Martenų bei jų dukters Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės pirmojo laipsnio relikvijos.
Šiame altoriuje taip pat yra pakeliamas Trijų Karalių paveikslas, tapytas ant drobės. Paveikslo apačioje, dešinėje pusėje, išlikęs autoriaus parašas: „1909 Antoni Przeslański“.
9. BAZILIKOS GRINDYS
Bazilikos grindų raštas ir jo simbolika – bendras architektės Astos Prikockienės ir kun. Gedimino Jankūno projektas.
Grindų plytelėse naudojamos trys spalvos. Geltona simbolizuoja dieviškumą ir sakralumą, blizgi ruda – žemę, kūniškumą ir ribotumą, o pilka – kasdienybę ir žemės dulkes. Geltona spalva vyrauja ten, kur švenčiami šventieji slėpiniai: nuo krikštyklos bazilikos prieangyje ji tęsiasi taku link presbiterijos ir altoriaus erdvės.
Ant šio tako išdėstyta dvylika aštuonkampių žvaigždžių – Mergelės Marijos vainikavimo danguje simbolis. Virš altoriaus šis motyvas persikelia į lubas ir sudaro Mergelės Marijos karūną, primenančią Apreiškimo Jonui knygos žodžius (Apr 12, 1).
Dievo tautos erdvėje, kur stovi suolai, susilieja visos trys spalvos. Tai primena, kad nė vienas žmogus nėra tik vienos „spalvos“ – mumyse nuolat persipina šventumas, kasdienybė ir žmogiškas ribotumas, o jų santykis gyvenime keičiasi.
Ruda spalva simbolizuoja mūsų žemišką ribotumą, laikinumą ir baigtinumą. Žmogaus dvasia nuolat siekia tas ribas peržengti, tačiau be Kūrėjo pagalbos tai neįmanoma. Prisikėlimas yra Dievo dovana per Jėzų Kristų, leidžianti įveikti pačią didžiausią ir dažnai baisiausią ribą – mirtį.
10. VINCO SVIRSKIO DARBAI BAZILIKOJE
Krekenavos bazilikoje saugomi dievdirbio Vinco Svirskio darbai: lauko kryžius, Šv. Juozapo ir Šv. Petro skulptūros bei gedulinis kryžius su žvakidėmis.
Vieno žymiausių XIX a. Lietuvos kryždirbių Vinco Svirskio (1835–1916) gyvenimas apipintas legendomis, tačiau jo gyvenimo datos paliudytos Krekenavos parapijos krikšto ir gimimo metrikų knygose: jis gimė 1835 m. sausio 28 d., mirė 1916 m. kovo 7 d. Savo kūrinius Vincas Svirskis skobė iš vientisos ąžuolo medienos. Savarankiškai įvaldęs medžio drožėjo amatą, jis sukūrė daugiau kaip 230 kryžių ir įvairių šventųjų skulptūrų.
11. KRIKŠTYKLA
Nuo III a. bažnyčiose kaip atskira erdvė, dažniausiai netoli pagrindinių durų, pradėtos įrengti krikštyklos. Tai vieta, kur laikomas krikštui skirtas pašventintas vanduo ir šventieji aliejai.
Krekenavos bazilikos krikštykla pagaminta Aleksandro Zaborskio dirbtuvėje. Jos raižinyje vaizduojamas Šv. Jonas Krikštytojas, krikštijantis Viešpatį Jėzų Jordano upėje. Virš krikštyklos yra Švč. Mergelės Marijos Širdies ir Švč. Jėzaus Širdies skulptūros.
12. BAZILIKOS LENTA
Mažosios bazilikos titulas Krekenavos bažnyčiai suteiktas popiežiaus Benedikto XVI 2011 m. rugpjūčio 15 d. Dar 2009 m. kovo 11 d. Krekenavos šventovė buvo sujungta ypatingais dvasinės giminystės ryšiais su Šventąja Popiežiškąja Didžiąja Marijos Bazilika Romoje – Basilica Papale di Santa Maria Maggiore. Krekenavos bazilika buvo įrašyta į jos lentas kaip filija – dukterinė bazilikos šventovė.
Krekenavoje rugpjūčio 5 d. švenčiami Marijos Snieginės atlaidai, o pagrindiniai – Žolinės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai – prasideda rugpjūčio 15 d. ir trunka aštuonias dienas.
13. VARGONAI
Krekenavos bazilikos vargonus 1911 m. pastatė meistras Brunas Goebelis iš Karaliaučiaus (op. Nr. 295). Vargonai turi 28 registrus, du manualus – klaviatūras – ir pedalus. Tai didžiausi autentiškai išlikę šio meistro vargonai Lietuvoje.
14. VARPAI
Krekenavos bazilikos kairiajame bokšte kabo trys varpai: Marijos, Bevardis ir Antanas.
Marijos varpas nulietas 1639 m. spalio 12 d. Jo istorija dar senesnė, nes jis buvo perlietas iš ankstesnio varpo. Varpą nuliejo Jonas Breuteltas, į Lietuvą pakviestas būsimojo karaliaus Vladislovo Vazos. Jis buvo vienintelis meistras Lietuvoje, pelnęs Jo Karališkosios Didenybės liejiko titulą.
Bevardis varpas, manoma, taip pat yra vėlesnis Jono Breutelto darbas.
Antano, arba Šv. Antano Paduviečio, varpas sveria 325 kg. Jį Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir vyskupijos tikintieji padovanojo 2022 m. Varpas nulietas Lenkijoje, „Rduch Bells & Clocks“ liejykloje.
15. ZAKRISTIJA – MUZIEJUS
Zakristija – bažnyčios patalpa, kurioje laikomi liturginiai indai, drabužiai ir kiti apeigoms reikalingi reikmenys bei ruošiamasi liturgijai.
Kitoje patalpoje virš zakristijos įrengtas memorialinis bažnyčios muziejus. Jame saugomi Romano Aleknos Švoinickio (1845–1915) originalūs paveikslai: „Jėzus su Krekenavos vaikais“, bažnyčios statytojo kun. Pranciškaus Žukausko portretas ir ilgamečio Krekenavos klebono kanauninko Bronislovo Barono portretas.