Parapijos ir bažnyčios istorija

Krekenavos bažnyčia ... Fotografas Tadas Bajorūnas

Krekenavos bažnyčia ... Fotografas Tadas Bajorūnas

Vidurio Lietuvoje, 30 km nuo Panevėžio ir tiek pat nuo Kėdainių, dešinėje pačios ramiausios ir įdomiausios mūsų šalies upių, išsidėstęs Krekenavos miestelis. Nevėžio upynas ribojasi su Šventąja, Mūša, Dubysa, Nėrimi. Nevėžio upė įdomi tuo, kad teka lėtai, priešinga paviršiaus nuolydžio kryptimi – plukdo vandenys 209 km iki pasiekia Nemuną. Vagos plotis aukštupyje – 8 m, žemupyje iki 50 m. Gylis vidurupy apie 3 m. Jo vandenį papildo apie 70 intakų. Nevėžiu buvo plukdomi sieliai, plaukiojo laivai. Kovų su kryžiuočiais laikais, Nevėžio upe ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Pakrantėse liūnai, kemsynai, durpynai, pušynai, lapuotynai.

Nevėžis teka tyliai, ramiai, it neštų kokią paslaptį ar gilią mintį, – kaip rašė poetas kunigas Jonas Mačiulis – Maironis.

Krekenavos miestelis  ... Fotografas Tadas Bajorūnas

Krekenavos miestelis ... Fotografas Tadas Bajorūnas

Krekenava pirmą kartą paminėta 1409 m. Aplink miestelį buvę dvarų, kurie saugojo tautos kultūrą, tradicijas, palaikė amatų vystymąsi. Neatsitiktinai ir pirmos bažnyčios fundatoriai buvo Rodų dvaro savininkai Stanislovas ir Aleksas Vizgirdos. Tą patvirtina ir pakelėje iš Panevėžio link Krekenavos stovinti dvarininkų Švoinickių giminės koplyčia – mauzoliejus. Vos už keletos kilometrų – Šteinos, Leonardavos, Zavišų, Daniliškio ir kitos dvarvietės. 1533 m. miestelyje pradėjo veikti pirmoji mokykla. Reikėjo mokytų žmonių, nes čia kryžiavosi prekybinis kelias iš Livonijos į Prūsiją. Gyveno nemažai žydų, buvo daug karčemų ir kitų prekybos taškų. XVII a. miestelis garsėjo koklių gamyba, būta gelumbės fabrikėlio, vario liejyklos. Gamino degutą, terpentiną. 1931 m. pastatytas 68 metrų gelžbetoninis tiltas, kuris per karą buvo susprogdintas.

Krekenavos bažnyčioje ... Fotografas Tadas Bajorūnas

Krekenavos bažnyčioje 1928-02-06. Fotografas Tadas Bajorūnas

***

Su Krekenavos parapija susiję, ryškų pėdsaką palikę 1853-1855 m. vikaru dirbęs, 1863 m. sukilimo vadas kun. Antanas Mackevičius, lietuvybės propaguotojas kun. Ignas Spudas, 1915-1918 m. gyvenęs prelatas poetas Maironis, garsus kryždirbys Vincas Svirskis, kanklių meistras Stasys Rudis, liaudies švietėjas Kostas Stiklius, Švenčiuliškių kapinaičių puoselėtojas Jonas Žilevičius, 2011 m. išėjęs Anapilin ir kiti.

Krekenavos vargoninkai

Pranas Musvicas (1904–1938)

Antanas Petravičius (1938-1956)

Vytautas Dailidėnas (1956-2000)

Arūnas Kotinskas (2000-2010)

Virginija Kavaliauskienė (2010-2014)

Rita Juozėnaitė - Lapiniauskienė (2014-)

Mantas Masiokas (2018-)

Įžymūs parapijiečiai

Vincas Svirskis (1835-1916) Romanas Švoinickis (1845–1915)

Vytautas Švarlys (g. 1943) Stasys Ušinskas (1905–1974)

Plačiau apie Juos skaitykite skiltyje - BAZILIKA / DAILĖ.