Dažnai būna sunku išgyventi rudenį, kuomet plinka medžių šakos ir vis greičiau temsta, visur smelkiasi drėgmė ir norisi pasislėpti, niekur nekišant nosies iš šiltų namų. Galbūt todėl šiais metais tiek mažai parapijiečių atskubėjo prie Krekenavos bazilikos spalio 4-ąją dieną, kurią minime šv. Pranciškų, gyvūnijos globėją. Šįkart tai buvo išskirtinai amsintys ir lojantys įvairaus dydžio ir amžiaus keturkojai, iš kurių ypatingai savo klusnumu ir šeimininko komandų nepriekaištingu vykdymu išsiskyrė ūkvedžio ir zakristijono Tomo Černausko belgų aviganis. Klebonas palaimino mūsų augintinius, prausiant įkyriam rudeniškam lietui.
Spalio 5 d. parapijos namuose posėdžiauti susirinko parapijos pastoracinė taryba, kurios nariai aptarė ir įsivertino praėjusius Žolinės atlaidus, pasidžiaugė gana sklandžia organizacija, pasižymėjo ateičiai spręstinus klausimus ir pateikė savo siūlymą dėl kitų metų Didžiųjų Žolinės atlaidų trukmės. Pastoracinė taryba dar šiemet pakvies parapijos savanorius, geradarius ir rėmėjus į Padėkos vakarą, kartu tradiciškai sutiksime Naujuosius Viešpaties metus. Džiugu, kad turime galimybę pasidžiaugti bendryste ir buvimu kartu dėkojant Dievui už visas suteiktas malones.
Spalio 6 d. klebonas kun. Gediminas turėjo susitikimą su Tarptautinę Mokytojų dieną mininčiais Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytojais. „2017-10-07“ – buvo data, kurią visame pasaulyje būsimi sutuoktiniai rinkosi savo santuokai, norėdami pažymėjime matyti šią sutampančiais skaitmenimis pažymėtą skaičių kombinaciją. Mūsų parapijoje tą dieną Santuokos sakramentą taip pat priėmė dvi sutuoktinių poros. Spalio 8-ąją šv. Mišios buvo aukojamos Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje, kur kas mėnesį susirenka tikinčiųjų bendruomenė švęsti tikėjimo bendrystės. Mėnesio 15-ą dieną, kuri šįkart sutapo su sekmadieniu, gausiai susirinkę į kasmėnesinius atlaidus klausėme klebono kun. Gedimino homilijos apie išpažinties svarbą ir būtinas sąlygas tinkamai ją atlikti.
Spalio 17 d. parapijos vaikų ir jaunimo grupės „Žolynėlis“ nariai kartu su parapijos katechete Svajone Lapiniauskiene dalyvavo Panevėžio rajono mokinių konferencijoje „Sveika ateitis“ Velžyje, kur pristatė pranešimą „Kaip tikėjimas padeda išsaugoti psichinę sveikatą“. Konferencijoje taip pat dalyvavo Paįstrio, Dembavos ir Velžio mokiniai, visi buvo apdovanoti padėkos raštais ir atsiminimo dovanėlėmis. Nėra lengva liudyti tikėjimą savo bendraamžiams, todėl ypač gera, kad mūsų vaikai ir jaunimas to nebijo daryti ir drąsiai skelbia, kaip tikėjimas keičia jų gyvenimus.
Spalio 19-ąją grupelė parapijos piligrimų kartu su klebonu vyko į Trakus, pasimelsti naujai suteiktu Mažosios bazilikos titulu besidžiaugiančioje Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje. Prie stebuklingojo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių piligrimai buvo maloniai pakviesti bendrai agapei ir turėjo progą pasivaišinti tradiciniais tam kraštui kibinais. Vėliau piligrimai vyko į Vilnių, Prano Gudyno restauravimo centrą, kur aplankė kitą stebuklingą paveikslą – restauruojamą mūsų Krekenavos Dievo Motinos paveikslą. Restauratorė Janina Bilotienė, kurios rankos po kruopelytę atkuria paveikslo potėpius, papasakojo apie restauravimo darbų eigą ir likusius atlikti darbus. Nekantriai laukiame, kuomet galėsime suklupti prie Krekenavos Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo savo bazilikoje.
Spaliui persiritus į antrąją pusę, nemažai daliai Šventojo Rašto studijų grupės narių ir beveik visam parapijos personalui ėmė rūpėti pasiruošimo didžiajai metų, gal net gyvenimo kelionei į Šventąją Žemę. Vieni kitų klausinėjome, ką pasiimsime su savimi į kelionės lagaminą, stebėjome orus Izraelyje interneto tinklapiuose, stengėmės iš anksto sutvarkyti visus reikalus, kurių vis tik buvo apstu mums išvykus, ir kurie sprendėsi tik dėka savanorių, likusių mūsų kelionės savaitę budėti parapijoje. Spalio 21 d. anksti ryte 38 žmonių grupė kartu su klebonu ir „Quo Vadis“ agentūros gide Reda Uksaite lėktuvu pakilo iš lietingojo Vilniaus ir po keturių valandų skrydžio nutūpė karščiu alsuojančiame Tel Avive. Izraelis pasitiko palmėmis, kiparisais, kaktusais ir ryšiausiomis spalvomis žydinčiais krūmais pakelėse mums vykstant iš oro uosto į senąją sostinę Jafą. Pasijutome visai kitokiame pasaulyje ir tas jausmas persekiojo iki pat paskutinės kelionės dienos. Sunku žodžiais apsakyti visa tai, ką patyrėme. Į klausimą, kodėl kiekvienam krikščioniui verta aplankyti Šventąją Žemę, savo straipsnyje pabandys atsakyti parapijos katechetė Svajonė Lapiniauskienė. Per savaitę mes išgyvenome tiek, kad buvo sudėtinga suvokti, kokius lobius regi mūsų akys, kokią išmintį girdi mūsų ausys. Lankant Šventojo Rašto studijas, daug sykių teko girdėti minint tokias vietoves kaip Nazaretas, Kafarnaumas, Emausas, Jerichas, Galilėjos ežeras, Cezarėja, Taboro kalnas, Samarija, Getsemanės sodas, Jeruzalė, Betliejus, Jordano upė ir daug kitų. Visa tai išvysti prilygo stebuklui! Sudalyvauti žiburių vigilijoje Nazarete Marijos Apreiškimo bazilikoje, net keturis kilometrus serpantinu kopti į Atsimainymo kalną, klausytis Jėzaus palaiminimų ant Palaiminimų kalno, plaukti žvejų laiveliu ežeru, kuriuo kartu su mokiniais plaukiojo Kristus, aplankyti Kafr Kaną, kur vestuvių puotoje vanduo virto vynu, matyti žmones abiejose pusėse Jordano upės brendančius ir panyrančius į vandenį, kuriame Jonas Krikšytojas krikštijo Jėzų, patirti su niekuo nesulyginamą šv. Mišių aukos dovaną Judėjos dykumoje, žvelgti nuo Alyvų kalno į Jeruzalę, eiti jos gatvėmis kartu su Jėzumi, Jam nešant kryžių, aplankyti tuščią Jo kapą ir visa savo esybe patirti, kad čia, šioje žemėje, įsikūnijęs gimė, augo, dirbo, mokė, skelbė Gerąją Naujieną, darė stebuklus, buvo atstumtas, nuteistas ir nukryžiuotas, mirė ir prisikėlė mūsų Viešpats Jėzus Kristus! Tą patirti bent kartą gyvenime reikia kiekvienam krikščioniui! Kiekviena diena mums buvo tarsi besikartojantis sekmadienis, su šv. Mišių auka, klebono kun. Gedimino homilija, katechetės Svajonės rūpestingai parinktais skaitovais, visų bendrai giedamomis giesmėmis, kurių naujų mus išmokė ir gidė Reda, ryto ir vakaro maldos, pasidalinimai išgyvenimais bendrame rate ir ypatinga trečiadienio Šventojo Rašto egzegezė Betliejuje. Ši patirtis vis dar mane aplanko sapnuose, jos poveikis nesibaigė grįžus namo, o kaip tik sustiprėjo. Dar iki galo turbūt ir nesuvokiu, kokia paveiki tai buvo kelionė... „Ne veltui yra sakoma, kad Jėzaus gyvenimą pasakoja penkios evangelijos: keturias gali rasti užrašytas knygose, o penktąją – Palestinos žemėje. Tam, kas ją skaito, atsiveria ir kitų keturių aprašytas pasaulis.“ (Iš Piligrimo vadovo po Šventąją Žemę, kun. L. Virbalas SJ).
Nuotraukų autoriai: Svajonė Lapiniauskienė, Kęstutis Lapiniauskas, Julija Lapiniauskaitė, Rugilė Duliūtė.