Ankstyvą šeštadienio rytą mes, „Žolynėlio“ nariai, pakviesti sesers Loretos, išvykome į vienuolyną Panevėžyje. Kadangi daugelis iš mūsų niekada nebuvo lankęsi vienuolyne, ši kelionė mums tapo puikia galimybe susipažinti su seserų gyvenimu bei jų užsiimama veikla.
Tik pravėrus vienuolyno duris, mus maloniai pasitiko sesuo Loreta, kuri padėjo nepasiklysti erdviose bei šviesiose vienuolyno patalpose. Netrukus susipažinome su dar viena šios kongregacijos seserimi, vardu Paulina. Ši jauna bei linksma sesutė ne tik papasakojo Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrimo istoriją, bet ir leido mums, nepatyrusiems jaunuoliams, pažinti įvairias vienuolyno kerteles. Sužinojome, kad Dievo Apvaizdos seserų vienuolyną apie 1930-uosius metus įkūrė Marija Rusteikaitė, kuri užsiėmė karitatyviniu bei labdaringu darbu senelių ir vaikų prieglaudose. Nustebome, kiek skirtingų bei svarbių darbų, tokių kaip krikščioniškas vaikų ar suaugusių ugdymas, visapusiška pagalba Bažnyčiai ar įvairūs buitiniai darbai, atlieka kuklios sesutės. Ne vienam iš mūsų įspūdingiausiu momentu tapo galimybė stebėti, kaip įgudusiomis rankomis kepami, džiovinami ir pjaustomi kalėdaičiai. Taip pat grožėjomės nuostabiai išsiuvinėtais liturginiais rūbais. Supratome, kad šie darbai reikalauja begalinės kantrybės, atidumo ir kruopštumo. Mūsų ekskursijai pasibaigus, vienuolyno koplyčioje, giedodami giesmes, padėkojome Viešpačiui už šią unikalią galimybę.
Po trumputės adoracijos valgėme bendrus pietus jaukiame vienuolyno valgomajame. Pietų metu ne tik gardžiavomės seselių paruoštais valgiais, bet ir susipažinome su kitomis kongregacijos seserimis bei mielai dalinomės patirtais įspūdžiais.
Vakarėjant nei vienas netroškome išvažiuoti, atsisveikinę vylėmės, kad ši kitokio gyvenimo patirtis nebus paskutinė, o ir kitose vietose, kurias dar aplankysime, mes būsime taip pat šiltai sutikti.