Mintys, sugrįžus iš piligriminės kelionės „Tas, kuris tiki...“

2014-07-01 | Svajonė Lapiniauskienė
Piligriminis žygis (fot. Kęstutis Lapiniauskas)

2014 m. birželio 23–25 dienomis Krekenavos jaunieji piligrimai kartu su klebonu ėjo pėsčiomis į žygį Krekenava–Ramygala–Vadokliai–Lėnas.

Vasara – atostogų ir kelionių metas... Stabtelėję prie šv. Jono Pauliaus II paveikslo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje dar kartą prisimename jo pasakytus žodžius: „Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus – Tėvo, kurio besąlyginę meilę kiekvienam žmogui, o ypač „sūnui palaidūnui“, kasdien vis labiau pažįstame. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas – ir visoje žmonijoje“. Piligriminė kelionė – tai pasitraukimas nuo įprasto kasdieninio gyvenimo ir išėjimas į kelią, aplankant šventas vietas, įveikiant įvairius sunkumus, atgaila, maldomis ir artimo meilės darbais sustiprinant pasiryžimą siekti gilesnio tikresnio ryšio su Dievu.

Tokiu tikslu vedini Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vaikai ir jaunimas, drauge su parapijos klebonu kunigu Gediminu ir katechete mokytoja Svajone, vasaros atostogas ryžosi įprasminti organizuodami piligriminę kelionę – žygį „Tas, kuris tiki...“ maršrutu: Krekenava – Ramygala – Vadokliai – Lėnas – Krekenava. Keliavome tris dienas, aplankėme kaimynines Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo, Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies ir Lėno Šv. Antano Paduviečio parapijas, susipažinome su svarbiais savo krašto istoriniais, kultūros ir religijos objektais, nuostabiais gamtos kampeliais. Iš viso nuėjome trisdešimt aštuonis kilometrus.

Piligriminis zygis 10 kl

Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas

Dalinamės kai kurių jaunųjų piligrimų, sėkmingai įveikusių piligrimystės išbandymus, mintimis:

Piligriminės kelionės metu mus, jaunuosius žygeivius, lydėjusios maldos ir giesmės, leido pajusti šios išvykos kitoniškumą. Keliaudami per įvairias gyvenvietes mes tapome panašūs į misionierius, skelbiančius Gerąją Naujieną, kad būtent „tas, kuris tiki, turi gyvenimą“. Pastovus maldų ritmas, smagios skanduotės ir giesmės padėjo pamiršti kasdieninius rūpesčius ir įveikti varginančias kelio atkarpas. Jaučiau – tarsi išgyvenčiau stebuklą, kai, net ir merkiant lietui, bekalbant Rožinį, žygeivių veiduose nemačiau jokio nusivylimo ar liūdesio, tik jaunatvišką džiaugsmą. Šios trijų dienų kelionės metu turėjome galimybę apsilankyti skirtingose savo krašto parapijose. Susipažinome su jų šventovėse vaizduojamais šventaisiais, kiekvieną dieną meldėmės šv. Mišiose. Žygio metu mums netrūko nei kasdieninės duonos, nei laiko artimiau susipažinti. Tikiu, kad mūsų, jaunųjų piligrimų, nesustabdė jokie sunkumai, nes viso žygio metu mus lydėjo Jėzus. Viliuosi, mums pavyko dar kartą patiems įsitikinti bei įrodyti aplinkiniams, kad jaunieji krikščionys, kaip besikurianti bendruomenė, gali skleisti Kristaus šviesą bei dalintis ja su kitais. (Julija)

Mūsų piligriminė kelionė prasidėjo prie Krekenavos klebonijos, kur visi su savo kelionės manta susirinkome ankstyvą birželio rytą. Kelionę pradėjome šv. Mišiomis Krekenavos bazilikoje. Po jų mūsų parapijos klebonas kunigas Gediminas pašventino naująją parapijos vėliavą, su kuria ir iškeliavome į savo piligriminę kelionę. Beeinant patyrėme nemažai nuotykių! Stabtelėjome atsipūsti ant Maironio suolelio, nudžiugino prieš pat mus per kelią perbėgusi šernė su mažais šerniukais. O po to dar visus negailestingai išmaudė birželio lietus. Nuo ledukų krušos slėpėmės miške po aukštomis pušimis, tai nedaug jų mums ir kliuvo. Pietūs su karšta arbata sustiprino mūsų jėgas. Sušlapę ir vėl išdžiuvę, nuėję šešiolika kilometrų, pilni džiugesio atkeliavome į Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleboniją. Ten susitikome su kunigu Edmundu Rinkevičiumi, klausėmės jo pasakojimo apie piktųjų dvasių veikimą per įvairius daiktus, simbolius bei žmonių veiksmus. Po valandos jau lipome į keturiasdešimties metrų aukščio Ramygalos bažnyčios bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabus vaizdas. Pavyko įžiūrėti net Krekenavos bazilikos bokštus. Kiek pasigrožėję apylinkių vaizdais, aplankę pačią Ramygalos bažnyčią, rinkomės vakarieniauti, nes visi jau buvome labai alkani.

Kitą rytą atsikėlę, po ryto bendruomeninės maldos ir pusryčių, išėjome į senąjį Ramygalos malūną, kur jau mūsų laukė smagi ir draugiška malūnininkų šeima. Ten pamatėme, kaip grūdai virsta įvairių rūšių miltais, ir net jų paragavome. Buvo įdomu iš arti pamatyti, kaip malūnas veikia. Grįžę iš malūno ruošiamės šv. Mišioms. Dalyvavome Šv. Jono Krikštytojo atlaidų procesijoje, patarnavome šv. Mišiose. Po pietų iškeliavome į Vadoklius. (Rasa)

Nuo Ramygalos iki Vadoklių ėjome vienuolika kilometrų. Kelyje mus vėl išmaudė lietus. Vadokliuose visus pasitiko kunigas Vidmantas Kareckas. Po tokios ilgos ir pilnos įspūdžių dienos, vakare dar giedojome, žaidėme, bėgiojome, laužo žarijose kepėme bulves ir zefyrus. Skanu buvo jų pirmą kartą gyvenime paragauti. Miegojome Vadoklių bažnyčioje. Iš tikrųjų įdomu miegoti miegmaišyje. Patiko giedoti giesmes ir dainuoti dainas, net po kelionės namuose jas giedojau ir dainavau... (Akvilė, Gvidas)

Naktis Vadoklių bažnyčioje paliko man svarbiausius prisiminimus. Kas gali būti nuostabiau, nei vakare ir ryte būti arčiau Jėzaus? Įsiminė visų dalyvių bendrystė kalbant maldas ryte, vakare ir prieš valgį. Juk ne kiekvienas savo šeimose gali taip laisvai pasimelsti... Visi meldėsi, kalbėjo Rožinį... (Rima)

Sužinojusi, kad vyksime į piligriminį žygį, labai apsidžiaugiau. Puiki nuotaika lydėjo mane visą kelionę. Jos nesugadino nei keli lietaus lašeliai (na, gal šiek tiek daugiau). Artėjant debesiui, prašydavome šv. Antano pagalbos, o Antanukas, žinoma, mus išklausydavo... Todėl labai smagu buvo aplankyti Lėno Šv. Antano Paduviečio, mus taip globojusio visoje kelionėje, bažnytėlę. Kai tolumoje pamačiau ženklą su užrašu „Lėnas“, mane apėmė liūdesys, nes jau viskas baigėsi, mes greitai važiuosime namo, o dar galėčiau keliauti ir keliauti... Bet nebuvo kada liūdėti. Įveikę trisdešimt aštuonis kilometrus, laimingi turškėmės Lėno ežere, nuplaudami visą kelionės nuovargį... (Samanta)

Pirmą kartą ėjau į rimtą piligriminį žygį. Jis buvo įdomus ir tuo, kad eidami klausėmės įvairių paukščių čiulbėjimo. Stebėjome nuolat besikeičiantį dangų, kuris mums keletą kartų atsiuntė lietaus. Norėdami jo išvengti kalbėjome Rožinį ir kreipdavomės į šv. Antaną... Labiausiai patiko kopimas į Ramygalos bažnyčios bokštą, apsilankymas senajame Ramygalos malūne, žaidimai vakarais su jaunaisiais žygio dalyviais... Ačiū visiems už įsimintinas akimirkas ir praleistą laiką kartu! (Žilvija)

Atmintyje atgyja prisiminimai apie žygį, sukasi mintys. Norėtųsi grąžinti laiką atgal ir viską pakartoti. Kaip buvo nuostabu tai patirti! Matyti besišypsančius veidus, nepaisančius nei vėjo, nei ledukų išpuolio ar kojų skausmo, kuris lydėjo didžiąją kelionės dalį. Galiu kartoti, kaip man visa tai patiko, ir trokšti tai patirti antrą, trečią, o gal net ir ketvirtą kartą. Manau, kad ši kelionė buvo puiki proga pasikeisti mums patiems, įsitikinti, koks draugas yra TIKRAS, sužinoti, koks esi tu pats, kai tave supa žmonės, nepaisantys tavo ydų, neieškantys tobulybių, bendraujantys su tavimi tokiu, koks esi. (Rugilė)

Daugiau nuotraukų rasite galerijoje >

Piligriminis zygis 10 kl

Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas

 

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.