Krekenavos varpai

2021-09-22 | Klebonas
Krekenavos varpai

KREKENAVOS VARPAI 

Su džiaugsmu pranešu, kad nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. vidudienio, įrengus varpų automatika, pradeda vėl reguliariai skambėti abu bazilikos varpai. Didysis - Švč. M. Marijos varpas kasdien, 12 val. ir 18 val. skambins Viešpaties Angelo maldą (3 min.). Mažasis - bevardis, nuo antradienio iki šeštadienio, 15 min. , o sekmadienį - 30 min. prieš - kvies į šv. Mišias (2 min.). Kitu metu, kada girdėsim bevardį - jis skelbs apie mirusį arba palydės į kapus. Kada kitais metais turėsime trečiąjį varpą - šv. Antano Paduviečio vardu, tvarka bus kitokia. Tegul skambantys bazilikos varpai padeda mums tvarkyti savo gyvenimus derinant juos su Dievo valia! kun. Gediminas Jankūnas 

ISTROIJOS PUSLAPIUOSE 

Krekenavos varpai

Krekenavos bazilikos varpinėje kaba du istoriniai varpai, šias vertybes pamatyti sunku, bet jų balsus girdėjo jau daugelis miestelio gyventojų kartų. Iš istorinių šaltinių sužinome, jog pirmųjų Krekenavos bažnyčių varpai kabėję nuo bažnyčios pastato atskirtoje varpinėje. 1821 m. kunigas J.Markevičius, pastatė akmeninę varpinę, joje kaboję trys – 21, 11 ir 5 pūdų varpai.  

Vienas iš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos bokšte kabančių varpų tuoj švęs savo 382 metų gimtadienį jis pašvęstas Dievo Motinai Marijai, antrasis, vadinamas Bevardis – mažesnis.

Marijos vardo varpas yra iš tų nedaugelio varpų, kuris labai tiksliai „žino“ savo gimtadienį – 1639 m. spalio 12 d. Jo amžius būtų dar ilgesnis, jei priskaičiuotume metus ir senojo varpo, iš kurio jis buvo perlietas. Šis varpas skamba jau trečios bažnyčios bokšte, nors niekur iš Krekenavos jis nebuvo iškeliavęs – jam tiesiog pasisekė išlikti sveikam, kai senosios medinės bažnyčios arba sugriūdavo, arba sudegdavo. Tik dabartinėje mūrinėje bažnyčioje jis turbūt liks tol, kol pajėgs Dievui ir parapijos žmonėms tarnauti.

„Varpas vertingas ne savo ilgaamžiškumu, bet pirmiausia kaip puikus meno kūrinys – tai vienas gražiausių Lietuvos varpų. Jis visas tarsi velykinis margutis, išpuoštas ornamentais, vazomis, giedančiais paukšteliais, tupinčiais ant šakų, įvairiomis gėlėmis. Kai kurios jų – tarsi iš rojaus sodų, panašios į išskleistas povų uodegas. Ant varpo nulietas lotyniškas įrašas byloja, kad varpas pašvęstas Dievo Motinai, šalimais – ir jos atvaizdas su Vaikeliu ant rankų bei karališka karūna ant galvos“, – pasakoja apie varpo grožį istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Varpo meistrą į Lietuvą pakvietė būsimasis karalius Vladislovas Vaza. Krekenavos varpo puošmenų grožis ir puiki garso kokybė liudija, kad jis buvo nulietas neeilinio meistro. Ir iš ties, tai buvo Jonas Breuteltas, vienintelis meistras Lietuvoje pelnęs Jo Karališkosios Didenybės liejiko titulą. Meistras į Lietuvą atvyko iš tolimos Lotaringijos, dabar priklausančios Prancūzijai, o tada šis regionas buvo atskira valstybė. Tai unikali Europos vieta – iš kelių dešimčių nedidelių miestelių ar kaimų yra kilę šimtai garsiausių visoje Europoje varpų ir patrankų liejikų, kurie savo dirbiniais aprūpindavo visą Europą. J. Breuteltas keliavo po Europą – jo lieti varpai išliko Olandijoje, Vokietijoje. Sulaukęs brandos meistras apsistojo netoli Lietuvos – Prūsijos mieste Marienverderyje (dabar Kvidzynas, Lenkija), kur pragyveno aštuonerius metus. Ten išgarsėjusį meistrą į Lietuvą pasikvietė pats karalaitis Vladislovas (vėliau – karalius Vladislovas Vaza), labai domėjęsis artilerija ir norėjęs atgaivinti Vilniaus patrankų liejyklos darbą. Taip 1629 metais J. Breiteltas Vilniuje, Puškarnios priemiestyje buvusioje karališkojoje liejykloje pradėjo liedinti patrankas Lietuvos kariuomenei ir varpus krašto bažnyčioms.

Manoma, kad šio meistro nulieti varpai patys gražiausi visoje Lietuvoje. Deja, iki mūsų dienų išlikę tik Krekenavos, Plungės bei Viduklės varpai, o dauguma jo varpų buvo pagrobti 1655 metais, kai didžiąją Lietuvos dalį su sostine Vilniumi buvo užėmusi Rusija. Tuomet kaip karo trofėjai buvo pagrobti beveik visi Lietuvos bažnyčių varpai. Varpai – tremtiniai Rusijoje skambėjo ne vieną šimtą metų, tačiau juos galutinai sunaikino bolševikų revoliucija.

Tokiame kontekste Krekenavos varpas yra dar vertingesnis – juk jis vienas iš nedaugelio varpų, išlikusių per visus istorijos kataklizmus.

 

Paruošė mok. Mantas Masiokas

NAUDOTA

K. Paltarokas PANEVĖŽIO VYSKUPIJA

Krekenavos bazilikos archyvas

Aina.lt: https://aina.lt/krekenavos-varpas-vienas-graziausiu-lietuvoje/

 

< atgal į sąrašą

 

Pamaldų tvarka
Pirmadieniais - nėra
Antradieniais ir ketvirtadieniais – 12 val.
Trečiadieniais ir penktadieniais – 18 val.
Šeštadieniais ir Sekmadieniais – 12 val.

Atlaidų 15-ą mėnesio dieną:
Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Prieš šv. Mišias

Intencijas šv. Mišioms galite ir toliau užprašyti skambinant telefonu 8 620 2098 arba rašant elektroniniu paštu

Parapijos rekvizitus rasite čia >