Knyga – tavo geriausias draugas

2014-03-17 | Bronislava Pauragienė – Krekenavos Marijos Legiono narė
Knyga

Kovo mėnesį švenčiama knygnešių, gegužę – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. XIX a. vidurys – lietuviško rašto ir spaudos draudimo laikotarpis. XX a. vid. bibliotekos perpildytos tarybinių autorių kūriniais. Visi privalėjome kažkiek jų perskaityti. Gink Dieve, tik ne religinio turinio!.. Jų nei su žiburiu nerasi. O reikėjo, kad kiekvienam būtų prieinamas Šventasis Raštas, maldaknygės ar kita katalikiška spauda. Gal iki šiol nebūtų „tuščiavidurių“ katalikų – nebijančių nei Dievo, nei padaryti bet kokio nusikaltimo. Sovietmetis – religinės spaudos draudimo ir persekiojimo dėl dievocionalijų ar bažnytinių apeigų naudojimo metas. Nežiūrint į tai, ir šiame laikmetyje atsirasdavo savų knygnešių. Apie vieną jų noriu papasakoti.

Gyvenau kitoje parapijoje. Vieną sekmadienį šv. Mišias aukojo naujas kunigas. Niekas jo nepristatė, niekam ir jis neprisistatė, nežinia ir iš kur jis atvyko. Nežinojome nei vardo, nei pavardės. Aukodamas šv. Mišias ir sakydamas pamokslą, patraukė į save dėmesį: toks jaunutis, nedidukas, smulkaus sudėjimo, švelnių ir gražių veido bruožų ir švelnių, mažų rankų. Iki šiol jo pamokslų pamiršti negaliu. Ne be reikalo sakoma, kad geras pamokslas yra tada, kada klausytojai verkia ar juokiasi. Tomis dienomis žmonės verkdavo. Savo pamoksluose šis kunigas nelietė nei esamos valdžios, nei jokių politinių klausimų, atrodė už nieką negalėjo jo smerkti, bet mūsų širdys buvo neramios dėl gresiančio pavojaus jo jaunystei. Šio luomo žmonės, kurie buvo labiausiai išsilavinę, kurie suprato priespaudos pančius ir būsimas pasekmes, buvo kankinami, tremiami, žudomi, apraizgomi įvairiomis pinklėmis. Vieną dieną kunigėlis, kaip mes jį vadinome, tyliai priėjo prie manęs ir pasiūlė paskaityti knygelę, apie kurią tuo laiku kalbėti buvo nevalia. Dukslus, nešvelnus vienuolio rūbas lengvai slėpdavo kelias knygeles. Jis pats jas ir pakeisdavo. Knygelės plonais viršeliais, spausdintos ant plonyčio popieriaus, greit tapdavo vos įskaitomomis. Malonu jas buvo skaityti ir jausti tą dvasinę atgaivą, dvelkiančią iš jų tekstų. Tų knygelių turime šiandien ir parapijos bibliotekoje, tik jos jau kietais viršeliais, normaliai išleistos. Skaitėme ir džiaugėmės ta galimybe. Gaila, bet neilgai. Vieną dieną kunigėlis bažnyčioje nebepasirodė. Nežinia iš kur atsirado, nežinia ir kur dingo. Labai tyliai zakristijonas paprašė grąžinti duotas knygeles. Vėl buvo tylu, ramu, lyg nieko nebūtų buvę. Raminau save: jei būtų suimtas, žinočiau, kaime tokie dalykai nenuslepiami. Kiek vėliau sužinojau, kad spėjo pasislėpti Kretingos pranciškonų vienuolyne be teisės bet kokiai veiklai. O kaip mums, skaitantiems, trūko jo nešiojamos literatūros, jo švelnumo, jo žmogiškumo.

Šiuo metu mes, krekenaviečiai, mūsų gerbiamo klebono dėka, turime įvairių religinio turinio knygų, žurnalų ir kitos literatūros. Marijos Legiono moterys pasiruošusios padėti jas pasirinkti, jeigu reikia, nunešti į namus, pakeisti į kitas. Deja, gal jau savo kalbą pamiršome ir skaityti nebemokame, ar tušti ir to paties vienodo turinio telefilmai užgožė mūsų sąmonę ir vaizduotę. Sąrašuose beveik visi esame katalikai, o apie savo religiją, jos vertę gyvenime, dorovę ir moralę, religines tiesas kažin ar žinome. Tikinčiajam reikia daugiau negu mokėti poterius ir kartą per metus ateiti į bažnyčią. Kad būtume turtingi dvasiškai, nors sekmadienio popietę suraskime laiko paskaityti. Tam tinkamų knygų parapijoje turime, tereikia tik noro.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.