Išgyvenus Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą...

2014-04-22 | Rima Balčiuvienė
Prisikėlęs Kristus

2014 m. šv. Velykų šventės

Yra toks pasakojimas: kai Dievas sukūrė pasaulį, žmogus išsyk užsimanė  turėti viską, nors jam ir nebuvo leidžiama. Tai privertė Dievą susirūpinti. Jis sušaukė septynių arkangelų tarybą ir tarė: „Galbūt padariau klaidą kurdamas žmogų, dabar jis nesustos. Žmonės  vis peržengs ribas, o tada nuolat skųsis savo apgailėtinu gyvenimu. Kur man nuo jų pasislėpti?“ Arkangelai ilgai galvojo. Vienas patarė Dievui pasislėpti Everesto kalne, kitas – vandenyno dugne…  Tačiau Dievas purtė galvą, nes žinojo, kad žmogus jį suras visur. Galiausiai vienas arkangelų pasakė: „Pasislėpk žmogaus širdyje, ten niekas tavęs netrukdys, o ras tik atviros širdies žmonės.“  Toks pasiūlymas patiko Dievui,  jis taip ir padarė. Taigi, Dievas yra kiekvieno mūsų širdyje, net paties blogiausio. Bet kaip jį rasti, kaip pamatyti, kaip išjausti? Dievo Meilės didybę, Kristaus Kančią dėl žmogaus padeda suprasti Velykų tridienis, prasidėjęs Didįjį Ketvirtadienį Paskutinės Vakarienės šv. Mišiomis, o kulminacija – Didysis Šeštadienis.

Nuotraukos autorius – Kęstutis Lapiniauskas

Apeigos paprastai prasideda sutemus, nors balandžio 19 d. vakaras ilgai nesugebėjo Nevėžyje paskandinti dieną skaisčiai įsiplieskusios saulės atšvaitų.  Gal dėl to, bet tikriausiai dėl šventoriuje uždegto laužo, prieblanda buvo jauki, plevenanti, o tyla, apglėbusi Krekenavos Mažąją baziliką, – keista čia susirinkusiųjų bendru laukimu ir kažko didingo išsipildymu... Naktis įsibėgėjo, bet tamsa ėmė skysti: pašventinta laužo ugnis, ja uždegama Velykų žvakė, o tada mažos ugnelės sužimba kiekvieno tąvakar atėjusio rankose... Kaip gera ja tyliai dalintis, daugiau jaučiant Esantį negu jį matant! Pilnėja šviesos ir Dievo buveinė...  Mistiška naktis, kurios ženklus turime atpažinti ir suprasti visi kartu. Kaip svarbu, kad šalia yra patyręs vedlys – klebonas kun. Gediminas Jankūnas.  Klaidžiotume, net labai klaidžiotume, ieškodami tikrosios šviesos. O kol kas einame į ją vedami, tik pakluskime, tik įsiklausykime.

Žodžio liturgija sugrąžina į pasaulio kūrimo pradžią. „Tebūnie šviesa!“ – tarė Tvėrėjas, ir taip radosi žemė ir dangaus skliautas,  šviesa ir tamsa, augalai ir gyvūnai, ir žmogus. Dievas matė, kad tai gera. Liturgijos metu išgyvename pirmapradį laiką, suvokdami tai, kas Dievo sutverta, kaip absoliutų gėrį. Senojo Testamento skaitymuose primenama Abraomo auka, kreipianti mūsų žvilgsnį į dangiškąjį Tėvą, paaukojusį savo Sūnų; girdime apie Mozę, išrinktosios izraelitų tautos gelbėtoją ir dešimties Dievo įstatymų skelbėją; skamba iškalbingi ir įtaigūs pranašų žodžiai, bylojantys apie Dievo tautos (argi tai neaktualu ir mums?) neištikimybę pačiam Viešpačiui ir amžiną Dievo meilę žmogui bei Naująją Sandorą –  taip atvedama  į Naująjį Testamentą.

Po Žodžio liturgijos suskamba varpai, prabyla iki tol tylėję vargonai, pasigirsta „Aleliuja!“...

...Apsivalymas, atgaiva ateina per vandenį. Vanduo yra ir gyvybė, todėl atgaivindami Krikštą,  pajutome gavę teisę į Gyvenimą. Ir naujai pakrikštytosios – taip pat. Vėl apima keistas nušvitimo jausmas. Jis išsipildė Aukos liturgijos metu, kai susitikdami Komunijoje su Prisikėlusiuoju tapome Jo pergalės prieš mirtį ir blogį dalyviais. Kartu su Kristumi ir mes prisikeliame naujam gyvenimui, teikiančiam viltį, nors natūraliai žmogaus buvimas žemėje yra nuolatinė kaita tarp džiaugsmo ir skausmo, mirties ir gyvybės. Šiandien laimėjo Gyvenimas!

Aleliuja! „Kristus prisikėlė!“ – skelbiama geroji žinia! Aleliuja!

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.