Panevėžio vyskupo kalėdinis laiškas

2017-12-24 |
panevezys lcn

Brangūs tikintieji – sveiki sulaukę Šventų Kalėdų, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo
švenčių!
Kaip gi norisi pabrėžti, paryškinti, išskirti – Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo! Taip, Dievas
tapo Žmogumi, tai visa keičiantis įvykis ir mes jį džiugiai švenčiame!
Daugmaž prieš dešimt metų interneto platybėse pasirodė toks tariamas Jėzaus laiškas,
prabylantis ir priverčiantis šiek tiek labiau atsimerkti prieš įvykį, kai Dievas tapo Žmogumi. Ką
gi mes iš tikrųjų švenčiame? Kalėdų senelio dieną, papuoštų eglučių šventę ar tik šiaip,
pasikeičiame dovanėlėmis? Nejaugi tik tiek? Tikriausiai ne, paskaitykime šį Jėzaus laišką.

„Kaip Jūs visi žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais mano garbei suruošiama
didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais ši šventė dar sykį įvyks.
Šiuo laikotarpiu visi skuba, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų televizijoje, radijuje bei
laikraščiuose - visa tai palaipsniui vis garsiau skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų
gera žinoti, kad bent kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kitą
dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką jiems padariau, tai
laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios šventės priežastį.
Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne visada žino šios šventės prasmę.
Atsimenu kaip praeitais metais mano garbei buvo suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas
buvo nukrautas skaniausiais patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo
nuostabios dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? Aš
nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs neatsiminė ir niekas
neatsiuntė kvietimo.
Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko lauke ir prieš pat nosį
užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti kartu su visais ir pasidalinti vaišėmis... Iš tikrųjų, visa
tai manęs jau nebestebina, nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys.
Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie švenčiančiųjų tyliai, kad niekas
manęs ir nepastebėtu. Įsitaisiau kamputyje ir stebėjau. Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir
juokėsi iš visko. Praėjo nemažai laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis su balta barzda ir
ilgu raudonu drabužiu. Jis nenustodamas juokėsi : „Cha, cha, cha!“, po to atsisėdo į krėslą, o
visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: „Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!“, tarsi šventė būtu buvusi jo
garbei.
Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai ištiesiau savo rankas ir
laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. Ir... žinote, ką... niekas pras mane neatėjo. Staiga
jie visi ėmė keistis dovanomis ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas

jau buvo išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką jūs jaustumėte,
jei jūsų gimimo dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs negautumėte nė vienos?
Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei trokštamas ir tyliai išėjau.
Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tiktai tai, ką geria ir valgo,
kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas.
Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų gyvenimus. Norėčiau
tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš 2000 metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus
atiduočiau savo gyvybę ir galutinai jus išgelbėčiau.
Šiandieną aš tetrošktu vieno, kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte.
Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą pats surengsiu savo
šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs prisijungsite. Teigiamo atsakymo į mano kvietimą
vardan paskleiskite šią žinią kuo plačiau - visiems žmonėms, kuriuos pažįstate.
Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas.
Labai stipriai jus myliu ir bučiuoju.
Pagarbiai, Jėzus.“
Laiško pabaiga.

Prie šios žinios labai tinka filosofo ir poeto Vladimiro Solovjovo žodžiai:

Dievas su mumis!
Ne danguose, ne vėjyje, ne ugnyje,
Ne audroje ir ne pasaulio toliuose,
Ne praeities ūke.

Čia ir dabar! Tuščiam pasaulio šurmuly,
Pilkoj gyvenimo tėkmėj ir kasdienybėj.
Dievas su mumis!

Nepamirškime ką skelbia Kalėdų žinia – Dievas su mumis. Jis ateina pas mus kaip Žmogus ir
tampa šv. Mišių Duona, kuri vienija ir perkeičia: kas šalta virsta šilta, kas juoda tampa balta,
kas svetima, pasidaro sãva... Ramybės Jums, taikos ir santarvės, neškite Kalėdų žinią visiems –
Dievas su mumis.

Jūsų vyskupas Linas, OFM

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais, šeštadieniais 12 val.
Su vaikais ir jaunimu 
rugsėjo–gegužės mėn. penktadieniais 18 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.
Sudėtine intencija už mirusiuosius – antrąjį mėnesio šeštadienį 12 val. 

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. ketvirtadienį 20–21 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Penktadieniais 17.30–17.55 val. zakristijoje
Šeštadieniais 11.30–11.55 val. klausykloje
Sekmadieniais 11.15–11.55 val. klausykloje
Kitomis progomis išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.